Apie "Bevardžio sagas"

Filosofės, menotyrininkės Almos Laužonytės įspūdžiai :

Okupacija nėra gamtos dėsnis. Su sese Inga buvome sutarę – skaitydamos Vytauto V. Landsbergio knygą „Bevardžio sagos“ tarpusavyje apie ją nediskutuosime. Kad viena kitai įtakos nepadarytume. Taip ir padarėme. Sugrįžau su knyga į tėviškės kiemą. Ant dirvos, kuria vaikščiojo ir stribai, ir partizanai, ir proseneliai, ir seneliai, tėvai, mes, ir dar nežinia kas, bet visi ieškodami savo tiesos grumsto. Prigludau prie pušų spygliais nudengtos žemės, nuo kurios dar kelios sagos buvo nutemptos į miško gausmą, Sibiro vėsą, ieškančią savo pavargėlių. Nuo pat pirmo knygos puslapio įkvėpimo pradėjau ieškoti gyvybės syvų ne struktūroje, ne siužeto vystyme, o akiduobėse į kurias sutelpa šviesos ir tamsos tarša, nuoširdumo gėla, nuosavybės tyla... Sutelpa savos ir svetimos širdies paieška bei ją lydinti pasirinkimo ir atsakomybės dilema. Marcelijus Martinaitis viename iš savo eilėraščių rašė:

„Jeigu akis man išplėš –

niekam neleisk,

kad į tamsą jų –

melą įdėtų

ir akiduobių tamsoje

rodytų saulę.“

Kai prieš vienuolika metų vaidybos studijų metu skaičiau šį eilėraštį, dėstytoja klausė: ką kaltini? „Bevardžio sagose“ kaltinimas nublanksta, bet išnyra kaulų teisybė. Ar pasirinkimas visada susijęs su galia? Ar gali būti pasirinkimas be pasirinkimo? Ar istorinis naratyvas, kad privalome vykdyti įsakymą atriboja mus nuo kaltės, bet suteikia galią perkelti kaltę kitiems? Juk paranku yra tai kas po ranka. „Bevardžio sagos“ neįdeda svetimos širdies, jos įberia saują žemių, kad galėtume išgirsti gyvybę, keliauti pasaulio takais ir justi mūsų tautos praamžiškumą. Patirti lietuvių kalbą kaip poeziją. Tik reikia leisti išgirsti. Kviečiu surasti „Bevardžio sagas“ ir kiekvienam įsileisti save į savo dvasios kiemą, net jeigu gelia kūną, kausto ilgesys, veria žodžių tyla..., kad daugiau nebereikėtų dienų skaičiuoti lavonais... Kaip knygoje rašoma: „mūsų genai pamena viską. Net tai, kad čia galbūt jau esame buvę, ir ne kartą. Kuo įvairiausiuose asmenyse. Vaidmenyse“. Ačiū