Sugrįžimas prie anksčiau parašytų knygų

Vytautas V. Landsbergis: „Knygos – kaip vaikai. Prie jų norisi sugrįžti“

Rašytojas Vytautas V. Landsbergis – vienas ryškiausių lietuvių vaikų literatūros kūrėjų – turi retą įprotį: net ir po dešimtmečių jis grįžta prie anksčiau išleistų savo knygų, kad jas šiek tiek perrašytų, atnaujintų, permąstytų. Net jeigu tos knygos – jau tapusios klasika ar bestseleriais.

„Knyga nėra sustingusi. Ji gyva, kaip ir žmogus. Keičiuosi aš – keičiasi ir tai, ką jaučiu savo tekstuose. Kartais noriu ką nors pakoreguoti, išgryninti mintį, pridėti švelnumo, kurio gal kadaise pritrūko,“ – sako autorius.

Praėjusią savaitę pasirodė naujas, perrašytas Arklio Dominyko kelionės į žvaigždes leidimas. Tai ne šiaip pakartotinas tiražas – tai tarsi vėl iš naujo papasakota pasaka apie meilę, atsidavimą ir beprotišką kelionę per galaktikas dėl vienos rugiagėlės širdies.

„Rašydamas ją dabar, gal šiek tiek kitaip kalbu apie vienatvę, meilę, tikrumą. Gal kitaip regiu žvaigždes. Gal pamačiau  vietų, su kuriomis dabartinis aš jau nelabai sutinku. Bet esmė ta pati – meilė lieka galingiausia jėga visatoje.“

Ir kai paklausi, kodėl nepalieka knygų tokių, kokios buvo, Vytautas šypsosi: „Knygos – kaip vaikai. Prie jų vis norisi sugrįžti. Ir jei gali, pasakyti jiems ką nors gražaus dar kartą.“